nusmukėlis

nusmùkėlis, -ė smob. (1) Vj menk. nusigyvenęs žmogus: Nusmùkėliai, tinginiai tokie buvo Krš. Ką turi šitas nusmùkėlis? Tik vištą ir katę, ė daugiau nieko Ml. Paskutinis nusmukėlis buvo rš.